Kartais žvaigždės kalba,
kai spengianti tyla,
bučiuoja man veidą,
vieniša naktis ilga.

Kartais žvaigždės švyti,
jos mūsų akys tamsoje,
ir jei mintis išblaško vėjas,
tegul jos paukščio skrydyje užges.

Žvaigždės kartais kalba,
žvaigždės tai meilės krantas,
žvaigždės lyg mintys keistos,
žvaigždės dangaus gėlės baltos.

Kartais žvaigždės tyli,
galbūt šiąnakt taip turi būt,
jos mūsų niekad nepalieka,
jos mūsų kelias naktyje.