Man atrodo kažkas vėl įvyko,
nuojauta gili many pasiklydo.
Laisvės balsas veržiasi į širdį,
atsitiktinai ir vėl jaučiuosi artistas.

Kai sieloje bunda pavasaris,
kvapą alyvų, neįmanoma pamiršt.
Kai scenoje žodžiai lieka nuogi,
lyg nakty, jie buvo ištarti.

Ir vėl kada negana šio pasaulio dangaus,
būna gana ledo slidaus.
Pabūkim nors kartą visai atviri,
paleiskim įšalusias mintis.

Aš kalbėtojas tu klausytojas,
bet lieku vėl kaltas, kad esu artistas,
ir jei pabandytumi suvokt,
bekraštis dangus gali būti kitoks.

Kitoks manyje troškimų medis,
kitoks amžinų vertybių kraštas,
gyvenimo skrydis ir vėl kitas etapas,
artisto kelias tartum spindintis ledas.

Ir vėl kada negana šio pasaulio dangaus,
būna gana ledo slidaus.
Pabūkim nors kartą visai atviri,
paleiskim įšalusias mintis.

Artisto kelias visada kitoks,
ištisas ledas be jokios pabaigos,
ir jei pabandytumi suvokt,
šis pasaulis gali būti ir toks.